tūžmastis

1 ×tū̃žmastis sf. (1) NdŽ, KŽ, sm. (1) Trs, Sdb, Stak žr. 1 tūžmas: Ana muitijas iš tū̃žmasties J. Ima mane tūžmastis, vis tiek jau po gyvenimo Snt. Toks tū̃žmastis ima, nežinau nė kur dėtis Skr. Vienu metu sustojo vienuoliai ir tūžmasties apimti pradėjo vaitoti A.Vien. Bėgo ir į bažnyčią, ir spaviednės ėjo, kol ant galo tūžmastis nesumaišė jam galvos TS1902,6.